Knygos visiems yra tos, kurios tinka paaugliams, vaikinams, merginoms, moterims, vyrams, jauniems ir seniems. Knygos visiems yra skirtos tam, kad jas perskaitytų visi šeimos nariai. Undinės Radzevičiūtės knyga „Žuvys ir drakonai“ patraukia egzotišku pavadinimu ir dailiu viršeliu. Knygoje lygiagrečiai pasakojamos dvi istorijos: viena apie keturias trijų kartų šeimos moteris, gyvenančias po vienu stogu. Antra istorija yra apie Kiniją, kinų dvarą ir vienuolius, atvykusius skelbti krikščionybės į Kiniją. Turiu prisipažinti, kad nors buvo įdomių istorijos apie Kiniją atkarpų, didžioji dalis buvo nuobodi – istorija tarsi patraukia dėmesį, bet pritrūksta rašytojos plunksnos aštrumo ir Kinija lieka kažkur išsiliejusi, neryški ir toli. Kas kita – moterys, apie kurias taip pat pasakojama. Senelė elgiasi kaip paauglė – daug rūko ir tuo kelia šeimos pasipiktinimą, perša savo nuomonę, yra gana stačiokiška, drąsiai kritikuoja kitus, bet pati kritiką priima su ašaromis. Antra namų gyventoja – senelės dukra ir mama savo dviem dukroms, vidutinio amžiaus moteris, kuri yra žymi rašytoja, rašanti erotinius romanus. Ir galiausiai dvi jaunos merginos, seserys, įnešančios dar daugiau sumaišties į ir taip neramų šeimos gyvenimą. Galbūt dėl ryškių moterų portretų ši knyga atsiduria lentynose, kur rikiuojasi knygos moterims?