Gregory David Roberts. Šantaramas

Gregory David Roberts

Gregory David Roberts (Gregoris Deividas Robertsas; g. 1952 m. Melburne, Australijoje) – unikalios biografijos rašytojas. Dar studijuodamas filosofiją ir politologiją, jis po skyrybų prarado teises į savo trimetę dukrą. Jaunasis tėvas paguodą rado heroine, o skolas padengė, plėšdamas bankus. Nuteistas dešimčiai metų, netrukus jis pabėgo iš geriausiai saugomo Australijos kalėjimo ir nelegaliai atsidūrė Bombėjuje. Čia ir prasidėjo jo „tikrasis“ gyvenimas: prekyba ginklais, žmonėmis ir narkotikais, pagalba vargšams, meilė Indijai ir vienai moteriai. „Šantaramas“ – tai dešimt Robertso gyvenimo metų Bombėjaus lūšnynuose, mafijos prieglobstyje, užburianti istorija, parašyta Frankfurto kalėjime, kur galiausiai atsidūrė autorius. Jo kūrinys „Šantaramas“ pelnytai tapo literatūriniu triumfu, nepakartojamu, su meile ir įkvėpimu nupieštu Indijos portretu.

Knygos aprašymas.

Tai nuostabi knyga apie Indiją ir vieno žmogaus gyvenimą joje. Pati knygą skaičiau atvykusi į Indiją ir pradėjusi savo 3 mėnesius trukusį gyvenimą joje, todėl iš knygos galima daug ką sužinoti keliaujantiems ar tiesiog norintiems su knyga pakeliauti po Indiją. Prisipažinsiu, man labiausiai patiko būtent Indijos, žmonių, tradicijų aprašymai. Taip pat knygoje daugybė nuotykių: australas bando pritapti Mumbajuje ir kartu turi slėpti savo tapatybę ir užtrenkti duris savo praeičiai: pamiršti paliktus Australijoje draugus, gimines. Bėglys gyvena prabangiuose viešbučiuose, Mumbajaus lūšnyne, giliam Indijos kaime, susideda su Mafija…

Mano vertinimas.

Kai kurios vietos šiek tiek per daug ištęstos, šiek tiek ‘užsiciklinama’ filosofuojant apie gėrį ir blogį, bet bendras įspūdis apie knygą labai geras ir labai rekomenduoju paskaityti tiems, kam įdomi Indija. Žinoma, tai nėra turistinis gidas, yra literatūra, fikcija, bet knyga super gerai atspindi Indijos dvasią.

Balas.

5/5

Hunter S. Thompson. Romo dienoraštis

Hunter S.Thompson

Hunter S.Thompsonas (1937-2005) turėjo garbinančio LSD, apsėsto pakvaišusio gyvenimo manijos ir linkusio į savidestrukciją Amerikos kontrkultūros stabo reputaciją. Jis buvo reikšmingas literatūros novatorius, gonzo rašymo stiliaus, nutrynusio skirtumus tarp grožinės literatūros ir žurnalistikos, tarp rašytojo ir aprašomo subjekto, pradininkas, negailestingas palaido ir dekadentiško Amerikos gyvenimo būdo stebėtojas.

Knygos aprašymas.

Ant knygos nugarėlės galima perskaityti, jog tai autobiografinis pasakojimas apie trisdešimtmečio žurnalisto nuotykius Puerto Rike. Laisvai samdomas žurnalistas atvyksta į Puerto Riką ir įsidarbina vietiniame anglų kalba leidžiamame laikraštyje, kurio egzistavimo dienos nuo pačio pirmo puslapio atrodo suskaičiuotos. Tas pats laisvai samdomas žurnalistas turbūt tik kokiuose 20 puslapių iš beveik 250 yra blaivus arba bent jau bando tokiu būti. Visa kita – romas, alus, šampanas, viskis, tekila, tvankus oras, žavingos pakrantės ir potyrių pliūpsniai – nuo visa siekiančio atsipalaidavimo bei meilės nuotykių iki bėgimų nuo policijos, kalėjimo, muštynių, isterijos ir absoliučios apatijos.

Mano vertinimas.

Rekomenduoju tiems, kurie nori paskaityti apie atsipūtusio vyruko gyvenimą. Prie knygos puikiai tinka vartoti alkoholį ar kreiptis į https://www.minipaskola.lt/ ir išvykti pailsėti į Puerto Riką.

Balas.

4/5

Ištrauka.

„…tai buvo godus gyvenimas, ir man gerai sekėsi jį gyventi. Įsigijau įdomių draugų, gaudavau pakankamai pinigų, kad galėčiau stumtis į priekį, ir sužinojau apie pasaulį daugybę dalykų, kurių niekaip kitaip nebūčiau sužinojęs. Kaip ir dauguma kitų, aš buvau ieškotojas, veiksmo žmogus, amžinai viskuo nepatenkintas, o kartais ir bukas skandalistas. Man niekada neužtekdavo laiko ilgiau pamąstyti, tačiau visuomet jaučiau, kad instinktai manęs neapgauna. Kaip ir kitus, mane valdė klajoklio optimizmas, kad kai kurie iš mūsų daro tikrą pažangą, kad mes pasirinkom dorą kelią, ir kad geriausieji iš mūsų būtinai pasieks viršūnę.
Tuo pat metu manęs neapleido ir niūrus įtarimas, kad gyvenimas, kurį gyvename – tai beviltiškas reikalas, kad mes viso labo esam tik aktoriai, apgaudinėjantys patys save beprasmiškoje odisėjoje. Būtent įtampa tarp šitų dviejų polių – nesilpstančio idealizmo iš vienos pusės ir artėjančios pražūties pojūčio iš kitos – ir laikė mane ant kojų.”

Molly Wizenberg. Gyvenimas, pagamintas namuose.

Ėmiausi šios knygos nieko nežinodama apie žymųjį „Orangette“ tinklaraštį ir jo autorę, tiesiog ieškojau ‘lengvo’ skaitalo. Nors iš pradžių į receptus ir istorijas žiūrėjau skeptiškai, vėliau mano skeptiškumas visiškai sutirpo, pradėjau domėtis autore, jos kulinariniu tinklaraščiu ir netgi kilo įkvėpimas ką nors gaminti ir atrasti maisto gaminimo džiaugsmą. Puiki emocijomis ir nuoširdumu trykštanti knyga.

Knygos aprašymas.

Visame pasaulyje garsaus tinklaraščio „Orangette“ autorės Molly Wizenberg knygoje ‘Gyvenimas, pagamintas namuose: istorijos ir receptai nuo mano virtuvės stalo‘, namų ir šeimos idėja – neatsiejama nuo virtuvės. Pradedant mamos keksu, tėčio kulinariniais eksperimentais ir vaikystės iškylomis Oklahomoje, baigiant kiaušiniene, kepta kelias savaites prieš tėčio mirtį, gurmaniškais nuotykiais skonio sostinėje Paryžiuje ir širdis bei protus pavergiančiu vestuvių pyragu – maistas ir prisiminimai susipynę taip glaudžiai, kad jų neatpainiosi, o ir nesinori… Skaitydamas negali apsispręsti, ar jaukiai įsitaisius ramiai pasinerti į pasakojamas istorijas, ar dumti tiesiai į parduotuvę ir prisipirkti visko, ko reikia lašišai sidro glazūroje ar pistacijų pyragui su meduotais abrikosais pagaminti.

Mano vertinimas.

Puiki knyga norintiems įdomaus autobiografiško pasakojimo apie šeimą, studijas, keliones, meiles ir maistą, kuris suburia, suvienija ir saugo prisiminimus. Taip pat knygoje nemažai receptų, kuriuos kulinarai mielai galės išbandyti, jų yra nuo visiškai paprastų iki itin įmantrų, o svarbiausia, kad kiekvienas patiekalas turi savo istoriją.

Balas.

5/5