Hunter S. Thompson. Romo dienoraštis

Hunter S.Thompson

Hunter S.Thompsonas (1937-2005) turėjo garbinančio LSD, apsėsto pakvaišusio gyvenimo manijos ir linkusio į savidestrukciją Amerikos kontrkultūros stabo reputaciją. Jis buvo reikšmingas literatūros novatorius, gonzo rašymo stiliaus, nutrynusio skirtumus tarp grožinės literatūros ir žurnalistikos, tarp rašytojo ir aprašomo subjekto, pradininkas, negailestingas palaido ir dekadentiško Amerikos gyvenimo būdo stebėtojas.

Knygos aprašymas.

Ant knygos nugarėlės galima perskaityti, jog tai autobiografinis pasakojimas apie trisdešimtmečio žurnalisto nuotykius Puerto Rike. Laisvai samdomas žurnalistas atvyksta į Puerto Riką ir įsidarbina vietiniame anglų kalba leidžiamame laikraštyje, kurio egzistavimo dienos nuo pačio pirmo puslapio atrodo suskaičiuotos. Tas pats laisvai samdomas žurnalistas turbūt tik kokiuose 20 puslapių iš beveik 250 yra blaivus arba bent jau bando tokiu būti. Visa kita – romas, alus, šampanas, viskis, tekila, tvankus oras, žavingos pakrantės ir potyrių pliūpsniai – nuo visa siekiančio atsipalaidavimo bei meilės nuotykių iki bėgimų nuo policijos, kalėjimo, muštynių, isterijos ir absoliučios apatijos.

Mano vertinimas.

Rekomenduoju tiems, kurie nori paskaityti apie atsipūtusio vyruko gyvenimą. Prie knygos puikiai tinka vartoti alkoholį ar kreiptis į https://www.minipaskola.lt/ ir išvykti pailsėti į Puerto Riką.

Balas.

4/5

Ištrauka.

„…tai buvo godus gyvenimas, ir man gerai sekėsi jį gyventi. Įsigijau įdomių draugų, gaudavau pakankamai pinigų, kad galėčiau stumtis į priekį, ir sužinojau apie pasaulį daugybę dalykų, kurių niekaip kitaip nebūčiau sužinojęs. Kaip ir dauguma kitų, aš buvau ieškotojas, veiksmo žmogus, amžinai viskuo nepatenkintas, o kartais ir bukas skandalistas. Man niekada neužtekdavo laiko ilgiau pamąstyti, tačiau visuomet jaučiau, kad instinktai manęs neapgauna. Kaip ir kitus, mane valdė klajoklio optimizmas, kad kai kurie iš mūsų daro tikrą pažangą, kad mes pasirinkom dorą kelią, ir kad geriausieji iš mūsų būtinai pasieks viršūnę.
Tuo pat metu manęs neapleido ir niūrus įtarimas, kad gyvenimas, kurį gyvename – tai beviltiškas reikalas, kad mes viso labo esam tik aktoriai, apgaudinėjantys patys save beprasmiškoje odisėjoje. Būtent įtampa tarp šitų dviejų polių – nesilpstančio idealizmo iš vienos pusės ir artėjančios pražūties pojūčio iš kitos – ir laikė mane ant kojų.”

Abraomas Suckeveris. Iš Vilniaus geto.

Labai įdomi, įtraukianti knyga apie mūsų istoriją, apie mums pažįstamą Vilnių ir apie gyvenimą, kuris gali nutrūkti bet kada.

Knygos aprašymas.

Baltosios dėmės istorijoje yra ne kas kita kaip negyjančios žaizdos. 190 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų išžudymo istorija daugeliui iš mūsų tebėra „baltoji dėmė“. Ši garsaus žydų rašytojo A. Suckeverio knyga leidžia liudytojo akimis išvysti tai, kas anuomet iš tiesų vyko Lietuvoje.

Knyga buvo parašyta jidiš kalba ir išleista 1946 metais Rusijoje. Vėliau išversta į prancūzų, vokiečių ir kitas kalbas.

Abraomas Suckeveris.

Gimęs Smurgainyse 1913 metais, A. Suckeveris anksti persikėlė į Vilnių ir aktyviai įsijungė  į dinamišką literatūrinės grupės Jung Vilne veiklą. Naciams okupavus Vilnių, su šeima uždaromas į getą, kur nužudyta jo žmona ir dukra. Geto ginkluoto pasipriešinimo narys,  slapta gelbėjo žydų knygas, 1943–1944 m. partizanavo. Niurnbergo proceso metu buvo nacių nusikaltimų Vilniuje liudytojas. 1946 m. A.  Suckeveris išvyko į Izraelį, taip pačiais metais Paryžiuje išleista jo atsiminimų knyga apie pasipriešinimą Vilniaus gete.

Abraomas Suckeveris (1913–2010) vadinamas „iškiliausiu Holokausto poetu“. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis priklausė literatūriniam judėjimui Jung Vilne (jidiš k. „Jaunasis Vilnius“).

1985 m. jo poetinė kūryba jidiš kalba buvo įvertinta aukščiausiu Izraelio nacionaliniu apdovanojimu. 2008 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvai Prezidentas Valdas Adamkus rašytoją apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Mano vertinimas.

Nors gvildenama labai sudėtinga ir liūdna tema, knyga įtraukia ir jos užversti nesinori iki pat pabaigos. Labai įdomu ir sužinai daug istorinės informacijos. Rekomenduoju visiems.

Balas.

5/5

Rūta Šepetys. Tarp pilkų debesų

Rūta Šepetys – lietuvių kilmės JAV rašytoja. Gimė JAV lietuvio ir amerikietės šeimoje. Jos tėvas Lietuvą paliko 1940 m., vėliau devynerius metus praleido Vokietijos pabėgėlių stovyklose ir 1949 m. atvyko į JAV. Rūta Šepetys 2005 m. pirmąkart lankėsi tėvo gimtinėje. Rūta Šepetys išgarsėjo visame pasaulyje istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“ (angl. Between Shades of Gray) apie lietuvių tremtį į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais. Romanas pateko į „The New York Times“ bestselerių sąrašą, išverstas į 27 pasaulio kalbas, 2011 m. prancūzų literatūros žurnalas „Lire“ šį romaną paskelbė geriausiu metų romanu paaugliams.

Knygos aprašymas.

Pagrindinė romano veikėja penkiolikmetė Lina pirmuoju asmeniu ir nuodugniai pasakoja savo šeimos tremties istoriją: suėmimą, tėvų atskyrimą, ilgą kelionę gyvuliniame vagone, pirmą tremties vietą Altajuje, priverstinį darbą kolūkyje, gyvenimą vietinių žmonių namuose ir perkėlimą į salą Laptevų jūroje prie poliarinio rato.

Mano vertinimas.

Knyga yra tarsi kitų lietuviškų tekstų apie tremtį atpasakojimas, ypač panaši į D. Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, tik daug trumpesnė. Rašoma apie antisanitarines sąlygas, badą, mainymąsi ir dalijimąsi maistu, žmonių mirtis, žiaurų kareivių elgesį su tremtiniais, tremtinių tarpusavio santykius, žvejybą lediniame vandenyje, šaltį, badą, mirtį… Knyga akivaizdžiai skirta ne lietuvių skaitytojui, kuris jokių žinių neturi, nes lietuvių skaitytojui tai yra žinoma. Knyga tiktų tiems, kurie nenori skaityti itin ilgų kitų knygų apie tremtį arba labai domisi šia tema.

Balas.

3/5