Terry Southern, Mason Hoffenberg. Pupytė Kendi

Labai bytnikiška knyga, kuriame šaržuojama ir negailestingai šaipomasi iš (to meto?) visuomenės.

Terry Southern, Mason Hoffenberg.

„Pupytė Kendi“ – XX a 6-ojo dešimtmečio pabaigos erotinis šedevras. Jį drauge su Masonu Hoffenbergu parašė įtakingas pokario kartos amerikiečių satyrikas, bytnikų kartos atstovas Terry Southernas. Tai satyrinis romanas, moderni Voltero „Kandido“ interpretacija. Pagrindinė kūrinio herojė, Kendi Kristian, – patraukli, naivi aštuoniolikmetė, kuri dėl savo nenugalimo noro padėti kitiems žmonėms nuolat patenkanti į farsą primenančias erotines situacijas.

Knygos aprašymas.

Šiek tiek nutuokiantiems apie bitnikų pasaulėžiūrą ir kūrybos principus, tik atsivertus „Pupytę Kendi“, pasidaro akivaizdu, kad prieš juos – tipiškas pasityčiojimo iš solidžių kostiumuotų dėdžių nuobodžios literatūros pavyzdys. Tekstas visiškai paviršutiniškas ir tik pačioje pradžioje nuteikia tradiciškai oriai – kai studentė, vardu Kendi, mąsto apie gero išsilavinimo svarbą ir intelektualumo žavesį. Toliau nebus nieko bendra su tradicine literatūra apie pavyzdingus gerų tėvelių vaikus. Visi veikėjai negailestingai šaržuojami, pernelyg vaizdžiai aprašomi jų makabriški veiksmai parodijuoja patys save, viskas galiausiai virsta grotesku, kuriame atpažinsime tipiškų amerikiečių komedijų stiliaus humorą. Juodą ir stačiokišką, kai atvirai žaidžiama seksualumu, į veidą svaidomi tortai, o kam nors nukritus nuo laiptų už kadro garsiai juokiasi nematoma publika.

Šiame kontekste gražioji blondinė Kendi, pasiruošusi visus kuo rimčiausiai išklausyti ir visiems padėti, atrodo kičinis moters idealas – naivi saldi mažulė visais savo be galo kvailais ir absurdiškais nuotykiais parodo, kaip sunku visuomenėje išlaikyti padorios merginos įvaizdį, kai atrodai lyg Marilyn Monroe. Visi aplinkiniai vyrai varvina seilę ir iš kailio neriasi, kad ją gautų ir patvirkintų, o ji atlapojus ausis klausosi kiekvieno jų žodžio ir reaguoja visiškai rimtai, dėl to nuolat patenka į farsą ir prastą komediją primenančias situacijas. Tiesa, gerokai pasityčiota ir iš kitų stereotipų: kliūva ir gydytojams, ir mistikams, ir net žydams (tais laikais Amerika dar nebuvo politiškai korektiška). Žinoma, riebiai spjaunama ir į vyrų idealą – tokio Kendi bergždžiai ieško, pasiruošusi apipilti jį savo meile, tačiau, neatsižvelgiant į tai, kas prieš ją – ar universiteto profesorius, ar tikras tėvas, – susiduria su neribotu pasipūtimu, gašlumu ir šlykščiu meilikavimusi.

Mano vertinimas.

Gera knyga tiems, kurie nutuokia apie bitnikų įsitikinimus ir kūrybinius principus bei esti tinkamos nuotaikos tai skaityti.

Balas.

4/5

Rūta Šepetys. Tarp pilkų debesų

Rūta Šepetys – lietuvių kilmės JAV rašytoja. Gimė JAV lietuvio ir amerikietės šeimoje. Jos tėvas Lietuvą paliko 1940 m., vėliau devynerius metus praleido Vokietijos pabėgėlių stovyklose ir 1949 m. atvyko į JAV. Rūta Šepetys 2005 m. pirmąkart lankėsi tėvo gimtinėje. Rūta Šepetys išgarsėjo visame pasaulyje istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“ (angl. Between Shades of Gray) apie lietuvių tremtį į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais. Romanas pateko į „The New York Times“ bestselerių sąrašą, išverstas į 27 pasaulio kalbas, 2011 m. prancūzų literatūros žurnalas „Lire“ šį romaną paskelbė geriausiu metų romanu paaugliams.

Knygos aprašymas.

Pagrindinė romano veikėja penkiolikmetė Lina pirmuoju asmeniu ir nuodugniai pasakoja savo šeimos tremties istoriją: suėmimą, tėvų atskyrimą, ilgą kelionę gyvuliniame vagone, pirmą tremties vietą Altajuje, priverstinį darbą kolūkyje, gyvenimą vietinių žmonių namuose ir perkėlimą į salą Laptevų jūroje prie poliarinio rato.

Mano vertinimas.

Knyga yra tarsi kitų lietuviškų tekstų apie tremtį atpasakojimas, ypač panaši į D. Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, tik daug trumpesnė. Rašoma apie antisanitarines sąlygas, badą, mainymąsi ir dalijimąsi maistu, žmonių mirtis, žiaurų kareivių elgesį su tremtiniais, tremtinių tarpusavio santykius, žvejybą lediniame vandenyje, šaltį, badą, mirtį… Knyga akivaizdžiai skirta ne lietuvių skaitytojui, kuris jokių žinių neturi, nes lietuvių skaitytojui tai yra žinoma. Knyga tiktų tiems, kurie nenori skaityti itin ilgų kitų knygų apie tremtį arba labai domisi šia tema.

Balas.

3/5