Knygos jaunimui: įdomiausių knygų TOP 3

Ką skaityti jaunuoliui, kuris jau išaugo iš Žiulio Verno ar Astridos Lindgren, tačiau dar nenori skaityti suaugusiems skirtų knygų? Knygų TOP 3 pirmoje vietoje išrikiuočiau Joanne K. Rowling ‘Haris Poteris ir Išminties akmuo’ ir tolesnė serija apie burtininką Harį Poterį. Rowling knygą leisti atsisakė daugybė leidėjų motyvuodami, kad tokios apimties knygos joks vaikas neskaitys. Vis dėlto, jaunieji skaitytojai įrodė, kad didžiulė knygos apimtis yra tik privalumas, kai skaitai puikią istoriją. Ši knyga leido išmokti mylėti knygas ir skaitymą daugybei jaunuolių visame pasaulyje. Antroje vietoje atsiduria Marcus Zusak ‘Knygų vagilė’. Tokios knygos jaunimui kaip ši yra ne tik nepaprastai įdomi pasakojimo prasme, bet dar ir supažindina su istoriniais įvykiais bei ugdo vaiko charakterį ir moralę. Beje, ši knyga puikiai tinka ir suaugusiems. Trečioje vietoje filosofinė William Golding knyga ‘Musių valdovas’. Knygoje svarstomi klausimai apie žmogaus psichologiją, instinktus, blogio apraiškas. Šios knygos jaunimui padės ne tik maloniai praleisti laiką, bet ir pamilti knygas ir ugdyti asmenybę. Stenkimės, kad geros knygos neliktų pamirštos.

Knygos visiems: Undinė Radzevičiūtė „Žuvys ir drakonai“

Knygos visiems yra tos, kurios tinka paaugliams, vaikinams, merginoms, moterims, vyrams, jauniems ir seniems. Knygos visiems yra skirtos tam, kad jas perskaitytų visi šeimos nariai. Undinės Radzevičiūtės knyga „Žuvys ir drakonai“ patraukia egzotišku pavadinimu ir dailiu viršeliu. Knygoje lygiagrečiai pasakojamos dvi istorijos: viena apie keturias trijų kartų šeimos moteris, gyvenančias po vienu stogu. Antra istorija yra apie Kiniją, kinų dvarą ir vienuolius, atvykusius skelbti krikščionybės į Kiniją. Turiu prisipažinti, kad nors buvo įdomių istorijos apie Kiniją atkarpų, didžioji dalis buvo nuobodi – istorija tarsi patraukia dėmesį, bet pritrūksta rašytojos plunksnos aštrumo ir Kinija lieka kažkur išsiliejusi, neryški ir toli. Kas kita – moterys, apie kurias taip pat pasakojama. Senelė elgiasi kaip paauglė – daug rūko ir tuo kelia šeimos pasipiktinimą, perša savo nuomonę, yra gana stačiokiška, drąsiai kritikuoja kitus, bet pati kritiką priima su ašaromis. Antra namų gyventoja – senelės dukra ir mama savo dviem dukroms, vidutinio amžiaus moteris, kuri yra žymi rašytoja, rašanti erotinius romanus. Ir galiausiai dvi jaunos merginos, seserys, įnešančios dar daugiau sumaišties į ir taip neramų šeimos gyvenimą. Galbūt dėl ryškių moterų portretų ši knyga atsiduria lentynose, kur rikiuojasi knygos moterims?

Knygos aprašymas: Pamuk ‘Stambulas. Prisiminimai ir miestas’

Pamukas – išeivis iš Turkijos, knygoje ‘Stambulas: Prisiminimai ir miestas’ rašo apie savo gimtąjį miestą. Šios knygos aprašymas tarsi turėtų būti mažas Stambulo aprašymas, tačiau sunku sutalpinti tokią didybę į vieną kuklų straipsnį. Man labiausiai knygoje patiko ir mano knygos aprašymas turi prasidėti nuo Pamuko vaikystės. Jis pasakoja, ką matė būdamas vaikas, ką veikė jo tėvai, kokie buvo jo ir tėvų rūpesčiai, kokie buvo santykiai su giminėmis ir kaip pešėsi mažieji Pamukai – knygos apie Stambulą autorius ir jo brolis. Manau, kad tai unikali galimybė pamatyti Stambulą tikro turko akimis. Stambulas regimas vaiko žvilgsniu, vėliau paauglio ir galiausiai jauno vyro akimis. Skirtingai nei kitose knygose, kur minima Turkija, čia nėra svaigių maisto aprašymų, brangių mečečių vaizdų ar pagrindinių aikščių. Knygos veiksmas sukasi mažose Stambulo gatvelėse, kurias Pamukas tyrinėja, upėje, į kurią autorius žiūri skaičiuodamas garlaivius. Su kiekviena vieta atsiveria paprastas, tačiau intymus santykis, kuris daro knygą itin įdomią kitam žmogui. Tai asmeninis Pamuko Stambulas, kurį nebūtinai tokį matytumėt jūs. Pamuko parašytos įdomios knygos sulaukė didelio pripažinimo, tačiau šią išskirčiau kaip geriausią jo kūryboje.

Knyga: Bado žaidynės

Knyga: Bado žaidynės nepalieka abejingų visame pasaulyje ir ją tikrai rekomenduoju paskaityti. Apie ją prirašyta daugybė straipsnių, bet tiems, kas neskaitė, pristatysiu – knyga: Bado žaidynės yra trilogija, kurią parašė Suzanne Collins. Knygoje susipina mokslinė fantastika, nuotykių, dramos ir veiksmo knygų žanrai, pagal knygą sukurtas filmas. Bado žaidynės turi ne tik įtraukiantį siužetą, bet ji pilna išminties, kurią gali skaitytojas panaudoti savo gyvenime. Ne veltui ši knyga yra trečioje vietoje pagal knygos teksto pabraukimų skaičių ‘Kindle’. Daugiausiai citatų pasižymima ‘Biblijoje’. Rašytojos fantaziją nuo vaikystės ugdė graikų mitai, kuriuos Collins labai mėgo. Įkvėpimą bado žaidynėms taip pat įkvėpė graikų mitas apie Tesėją ir Minotauro labirintą, kurio vaikystėje autorė labai bijojo. Populiariosios rašytojos auklėjimą įtakojo ir tai, kad jos tėvas kovojo Vietname ir jis pasistengė, kad jo trys vaikai suprastų, kokia kaina sumokama už karus ir ką teko žmonėms patirti. Knyga ‘Bado žaidynės’ Vietname netgi buvo uždrausta. Tiesa, ji vos išvengė draudimo ir Jungtinėse Valstijose, kurio labai reikalavo bibliotekų lankytojai motyvuodami tuo, kad knyga netinkama religijos požiūriu, joje yra seksualinio turinio.

Perskaitytos knygos: Doloresa Kazragytė „Raudoni sandaliukai“

Kažkada skaičiau draugės ‘Facebook’ sieną ir ji rašė, kokios jos paskutiniu metu perskaitytos knygos. Šitame sąraše buvo ir Doloresos Kazragytės vardas, nors jos, kaip autorės, anksčiau nebuvau girdėjusi. Kadangi mano draugė turi skonį ir jos perskaitytos knygos dažnai man patinka, nutariau ir aš griebti ‘Raudonus sandaliukus’. Pavadinimas vilioja. Deja, knygos turinys buvo labai nuviliantis. Knygų autoriai kartais parašo kelias geras knygas, o paskui tiesiog su žinoma pavarde ant viršelio pardavinėja šlamštą. Kazragytės atvejis atrodo būtent toks. Knygoje neperskaitysime nieko individualaus, šarmingo kaip kad tikėtumėmės iš aktorės. Neradau nei originalių minčių, nei individualaus įdomaus požiūrio. Atvirkščiai – ji nebent pasako tai, su kuo susiduria kiekvienas senolis. Galbūt į knygą reiktų žiūrėti kaip į tarpsnio knygas, pvz., kokios būna paaugliams. Čia irgi susidaro atstumas tarp asmens ir visuomenės, Kazragytė jaučia, kaip vis tolsta nuo šios žemės gyvenimo. Manau, kad knyga patiktų nebent seniems žmonėms, kurie išgyvena tą patį ir gali tiesiog tapatintis su autore, o jaunesni skaitytojai nebent gali liūdnai žiūrėti, kas ir jų laukia senatvėje.

Knygų aprašymai – Liūnė Janušytė. Korektūros klaida

Tęsiu savo seriją Knygų aprašymai ir šįkart rašysiu apie tarpukariu parašytą Liūnės Janušytės knygą ‘Korektūros klaida’. Knygoje tarpukario inteligentė pirmuoju asmeniu pasakoja savo gyvenimą Paryžiuje. Studentai meninkai iš Lietuvos kartu nuomojasi kambarius Paryžiaus Lotynų kvartale, bendrauja ir bastosi po Paryžiaus kavines. Liūnė suvilioja juodaodį iš Antilų salų, kuris ją beviltiškai įsimyli, bet moteriai jis tik įdomus, anksčiau neregėtas žaislas.

Romane Liūnė yra laisva, savarankiška, vertina draugystę su vyrais ir bodisi šeimos gyvenimu. Nors knygų aprašymai nesutaria, bet aš manau, kad tai kone visiškai autobiografinis kūrinys. Pagal nepakeistus vardus galima atpažinti realius žmones – dailininką Paulių Augių-Augustinavičių, grafiką Vytautą Petravičių (jis ir iliustravo romaną „Korektūros klaida“) ir aktorių Juozą Miltinį. Knygoje tikrai karaliauja menas ir bohema, lengvas stilius ir galybė šmaikščių, ironiškų pastabų.

Taip pat labai įdomu palyginti tarpukario inteligentų ir dabartinę savivoką, manau šie skirtumai ar panašumai ne kartą privers nusistebėti. Galiu pridurti, kad man tai didžiausią įspūdį padariusi tarpukario knyga ir vieną iš labiausiai patikusių lietuvių rašytojų knygų apskritai. Balas 5/5

Gregory David Roberts. Šantaramas

Gregory David Roberts

Gregory David Roberts (Gregoris Deividas Robertsas; g. 1952 m. Melburne, Australijoje) – unikalios biografijos rašytojas. Dar studijuodamas filosofiją ir politologiją, jis po skyrybų prarado teises į savo trimetę dukrą. Jaunasis tėvas paguodą rado heroine, o skolas padengė, plėšdamas bankus. Nuteistas dešimčiai metų, netrukus jis pabėgo iš geriausiai saugomo Australijos kalėjimo ir nelegaliai atsidūrė Bombėjuje. Čia ir prasidėjo jo „tikrasis“ gyvenimas: prekyba ginklais, žmonėmis ir narkotikais, pagalba vargšams, meilė Indijai ir vienai moteriai. „Šantaramas“ – tai dešimt Robertso gyvenimo metų Bombėjaus lūšnynuose, mafijos prieglobstyje, užburianti istorija, parašyta Frankfurto kalėjime, kur galiausiai atsidūrė autorius. Jo kūrinys „Šantaramas“ pelnytai tapo literatūriniu triumfu, nepakartojamu, su meile ir įkvėpimu nupieštu Indijos portretu.

Knygos aprašymas.

Tai nuostabi knyga apie Indiją ir vieno žmogaus gyvenimą joje. Pati knygą skaičiau atvykusi į Indiją ir pradėjusi savo 3 mėnesius trukusį gyvenimą joje, todėl iš knygos galima daug ką sužinoti keliaujantiems ar tiesiog norintiems su knyga pakeliauti po Indiją. Prisipažinsiu, man labiausiai patiko būtent Indijos, žmonių, tradicijų aprašymai. Taip pat knygoje daugybė nuotykių: australas bando pritapti Mumbajuje ir kartu turi slėpti savo tapatybę ir užtrenkti duris savo praeičiai: pamiršti paliktus Australijoje draugus, gimines. Bėglys gyvena prabangiuose viešbučiuose, Mumbajaus lūšnyne, giliam Indijos kaime, susideda su Mafija…

Mano vertinimas.

Kai kurios vietos šiek tiek per daug ištęstos, šiek tiek ‘užsiciklinama’ filosofuojant apie gėrį ir blogį, bet bendras įspūdis apie knygą labai geras ir labai rekomenduoju paskaityti tiems, kam įdomi Indija. Žinoma, tai nėra turistinis gidas, yra literatūra, fikcija, bet knyga super gerai atspindi Indijos dvasią.

Balas.

5/5

Hunter S. Thompson. Romo dienoraštis

Hunter S.Thompson

Hunter S.Thompsonas (1937-2005) turėjo garbinančio LSD, apsėsto pakvaišusio gyvenimo manijos ir linkusio į savidestrukciją Amerikos kontrkultūros stabo reputaciją. Jis buvo reikšmingas literatūros novatorius, gonzo rašymo stiliaus, nutrynusio skirtumus tarp grožinės literatūros ir žurnalistikos, tarp rašytojo ir aprašomo subjekto, pradininkas, negailestingas palaido ir dekadentiško Amerikos gyvenimo būdo stebėtojas.

Knygos aprašymas.

Ant knygos nugarėlės galima perskaityti, jog tai autobiografinis pasakojimas apie trisdešimtmečio žurnalisto nuotykius Puerto Rike. Laisvai samdomas žurnalistas atvyksta į Puerto Riką ir įsidarbina vietiniame anglų kalba leidžiamame laikraštyje, kurio egzistavimo dienos nuo pačio pirmo puslapio atrodo suskaičiuotos. Tas pats laisvai samdomas žurnalistas turbūt tik kokiuose 20 puslapių iš beveik 250 yra blaivus arba bent jau bando tokiu būti. Visa kita – romas, alus, šampanas, viskis, tekila, tvankus oras, žavingos pakrantės ir potyrių pliūpsniai – nuo visa siekiančio atsipalaidavimo bei meilės nuotykių iki bėgimų nuo policijos, kalėjimo, muštynių, isterijos ir absoliučios apatijos.

Mano vertinimas.

Rekomenduoju tiems, kurie nori paskaityti apie atsipūtusio vyruko gyvenimą. Prie knygos puikiai tinka vartoti alkoholį ar kreiptis į https://www.minipaskola.lt/ ir išvykti pailsėti į Puerto Riką.

Balas.

4/5

Ištrauka.

„…tai buvo godus gyvenimas, ir man gerai sekėsi jį gyventi. Įsigijau įdomių draugų, gaudavau pakankamai pinigų, kad galėčiau stumtis į priekį, ir sužinojau apie pasaulį daugybę dalykų, kurių niekaip kitaip nebūčiau sužinojęs. Kaip ir dauguma kitų, aš buvau ieškotojas, veiksmo žmogus, amžinai viskuo nepatenkintas, o kartais ir bukas skandalistas. Man niekada neužtekdavo laiko ilgiau pamąstyti, tačiau visuomet jaučiau, kad instinktai manęs neapgauna. Kaip ir kitus, mane valdė klajoklio optimizmas, kad kai kurie iš mūsų daro tikrą pažangą, kad mes pasirinkom dorą kelią, ir kad geriausieji iš mūsų būtinai pasieks viršūnę.
Tuo pat metu manęs neapleido ir niūrus įtarimas, kad gyvenimas, kurį gyvename – tai beviltiškas reikalas, kad mes viso labo esam tik aktoriai, apgaudinėjantys patys save beprasmiškoje odisėjoje. Būtent įtampa tarp šitų dviejų polių – nesilpstančio idealizmo iš vienos pusės ir artėjančios pražūties pojūčio iš kitos – ir laikė mane ant kojų.”

Molly Wizenberg. Gyvenimas, pagamintas namuose.

Ėmiausi šios knygos nieko nežinodama apie žymųjį „Orangette“ tinklaraštį ir jo autorę, tiesiog ieškojau ‘lengvo’ skaitalo. Nors iš pradžių į receptus ir istorijas žiūrėjau skeptiškai, vėliau mano skeptiškumas visiškai sutirpo, pradėjau domėtis autore, jos kulinariniu tinklaraščiu ir netgi kilo įkvėpimas ką nors gaminti ir atrasti maisto gaminimo džiaugsmą. Puiki emocijomis ir nuoširdumu trykštanti knyga.

Knygos aprašymas.

Visame pasaulyje garsaus tinklaraščio „Orangette“ autorės Molly Wizenberg knygoje ‘Gyvenimas, pagamintas namuose: istorijos ir receptai nuo mano virtuvės stalo‘, namų ir šeimos idėja – neatsiejama nuo virtuvės. Pradedant mamos keksu, tėčio kulinariniais eksperimentais ir vaikystės iškylomis Oklahomoje, baigiant kiaušiniene, kepta kelias savaites prieš tėčio mirtį, gurmaniškais nuotykiais skonio sostinėje Paryžiuje ir širdis bei protus pavergiančiu vestuvių pyragu – maistas ir prisiminimai susipynę taip glaudžiai, kad jų neatpainiosi, o ir nesinori… Skaitydamas negali apsispręsti, ar jaukiai įsitaisius ramiai pasinerti į pasakojamas istorijas, ar dumti tiesiai į parduotuvę ir prisipirkti visko, ko reikia lašišai sidro glazūroje ar pistacijų pyragui su meduotais abrikosais pagaminti.

Mano vertinimas.

Puiki knyga norintiems įdomaus autobiografiško pasakojimo apie šeimą, studijas, keliones, meiles ir maistą, kuris suburia, suvienija ir saugo prisiminimus. Taip pat knygoje nemažai receptų, kuriuos kulinarai mielai galės išbandyti, jų yra nuo visiškai paprastų iki itin įmantrų, o svarbiausia, kad kiekvienas patiekalas turi savo istoriją.

Balas.

5/5

Terry Southern, Mason Hoffenberg. Pupytė Kendi

Labai bytnikiška knyga, kuriame šaržuojama ir negailestingai šaipomasi iš (to meto?) visuomenės.

Terry Southern, Mason Hoffenberg.

„Pupytė Kendi“ – XX a 6-ojo dešimtmečio pabaigos erotinis šedevras. Jį drauge su Masonu Hoffenbergu parašė įtakingas pokario kartos amerikiečių satyrikas, bytnikų kartos atstovas Terry Southernas. Tai satyrinis romanas, moderni Voltero „Kandido“ interpretacija. Pagrindinė kūrinio herojė, Kendi Kristian, – patraukli, naivi aštuoniolikmetė, kuri dėl savo nenugalimo noro padėti kitiems žmonėms nuolat patenkanti į farsą primenančias erotines situacijas.

Knygos aprašymas.

Šiek tiek nutuokiantiems apie bitnikų pasaulėžiūrą ir kūrybos principus, tik atsivertus „Pupytę Kendi“, pasidaro akivaizdu, kad prieš juos – tipiškas pasityčiojimo iš solidžių kostiumuotų dėdžių nuobodžios literatūros pavyzdys. Tekstas visiškai paviršutiniškas ir tik pačioje pradžioje nuteikia tradiciškai oriai – kai studentė, vardu Kendi, mąsto apie gero išsilavinimo svarbą ir intelektualumo žavesį. Toliau nebus nieko bendra su tradicine literatūra apie pavyzdingus gerų tėvelių vaikus. Visi veikėjai negailestingai šaržuojami, pernelyg vaizdžiai aprašomi jų makabriški veiksmai parodijuoja patys save, viskas galiausiai virsta grotesku, kuriame atpažinsime tipiškų amerikiečių komedijų stiliaus humorą. Juodą ir stačiokišką, kai atvirai žaidžiama seksualumu, į veidą svaidomi tortai, o kam nors nukritus nuo laiptų už kadro garsiai juokiasi nematoma publika.

Šiame kontekste gražioji blondinė Kendi, pasiruošusi visus kuo rimčiausiai išklausyti ir visiems padėti, atrodo kičinis moters idealas – naivi saldi mažulė visais savo be galo kvailais ir absurdiškais nuotykiais parodo, kaip sunku visuomenėje išlaikyti padorios merginos įvaizdį, kai atrodai lyg Marilyn Monroe. Visi aplinkiniai vyrai varvina seilę ir iš kailio neriasi, kad ją gautų ir patvirkintų, o ji atlapojus ausis klausosi kiekvieno jų žodžio ir reaguoja visiškai rimtai, dėl to nuolat patenka į farsą ir prastą komediją primenančias situacijas. Tiesa, gerokai pasityčiota ir iš kitų stereotipų: kliūva ir gydytojams, ir mistikams, ir net žydams (tais laikais Amerika dar nebuvo politiškai korektiška). Žinoma, riebiai spjaunama ir į vyrų idealą – tokio Kendi bergždžiai ieško, pasiruošusi apipilti jį savo meile, tačiau, neatsižvelgiant į tai, kas prieš ją – ar universiteto profesorius, ar tikras tėvas, – susiduria su neribotu pasipūtimu, gašlumu ir šlykščiu meilikavimusi.

Mano vertinimas.

Gera knyga tiems, kurie nutuokia apie bitnikų įsitikinimus ir kūrybinius principus bei esti tinkamos nuotaikos tai skaityti.

Balas.

4/5